nesgalas

nẽsgalas sm. (3^b) 1. Ds begalė, daugybė: Jis turi nẽsgalą grūdų Trgn. Tų knygų tai nesgalaĩ Trgn. 2. scom. žmogus, neturintis saiko: Eik tu, nẽsgalai! Ar bus tau kada galas kalbėt! Ds.